Aha, skaitai, pričiupau! Ištvirkėlis. Nieko, aš irgi skaityčiau su tokia antrašte.

Tikslai atsiranda iš svajonių. Negi kursi sau tikslą iš kavos tirščių? Tik kartais užsimirštu, kad svajonių pasaulyje negalioja jokie dėsniai. Kas yra gerai, - kam tie savęs ribojimai, tiesa? Vat ir ne. Geriau, kai tikslai yra SMART, o ten yra raidė A, - Achievable. Ją išėmus visas žodis pasidaro kažkoks pirst.

Imam pavyzdį apie moteris(o kaipgi). Svajonių viešnamyje jos itin įvairiapusiškos ir daro absoliučiai viską, ko noriu. Seksas - kasdien ir visom įmanomom ir neįmanomom formom. Valgyt nori? Pagaminta. Vaikų yra - puiki mama. Išeinam į vakarėlį - visi jos man pavydi ir net aš pats sau. Pinigai? Turi savo. Be to, ji tokia transformerė, kartais stambi ir aukšta, kartais smulki ir žema, o kartais lyg brazilė iš karnavalo, - su gravitacijai nepasiduodančiais iškilimais. Kalbasi kai aš noriu, tyli kai aš pavargęs ir blemba surūšiuoja mano pasimetusias kojines! Dar ji moka dainuoti, turi puikų humoro jausmą ir yra ekstravertiška intravertinė sensoriškai intuityvi logiškai mąstanti etikė.
Su tokia realios moterys konkuruoja trumpai. Susitinku, atrodo kaip ta svajonėse, nu va, sakau, būna gi. Parsivedu namo, smagus vakarėlis, rojus lovoje, bet ryte noriu kiaušinienės ir suporuotų kojinių, o ji pagiringa voliojasi ir sako atnešk man cigaretę. Kokią dar, blyn, cigaretę, - tai kokia Tu mama ir namų šeimininkė būsi? Lauk.

Rezultatas - vis mažiau norisi tikrų moterų ir vis daugiau tų, kur svajonėse. Vis mažiau švelnaus mylėjimosi ir vis daugiau techninio sekso, arba apskritai jo pakaitalo.

Svajonių viešnamyje ir idealus darbas, ir verslas kur nėra streso ir rūpesčių, ir aš pats ten visas gražus ir protingas ir Kung Fu moku kaip Bruce Lee. Kai tik mėginu realybėje - nusiviliu: darbe - šūduva ir durniai, versle - stresas, o pamėginus Kung Fu - sugipsuota ranka. Tada kaip ir su seksu, - vis mažiau tikro veiksmo ir vis daugiau pakaitalo: filmų, virtualaus pasaulio, cheminės iliuzijos, nerealistiškų svajonių.

Įtampa auga su amžiumi. Galimybės realiam pasaulyje nuveikti kažką reikšmingo mažėja: tik tok, tik tok. Išėjus iš svajonių viešnamio apie pasiekiamus tikslus galvoti iš pradžių net nykoka. Nepratęs tai perspaudžiu, tai drįstu per mažai, kaip mašina su sugedusia sankaba. Emocijos nuolat užpila sveiką protą, tada "priskaldau malkų". Arba sustingstu ir nueinu į letargą. Jei visgi imuosi realaus projekto, baimė nužudo ir vėl reanimuoja po 20 kartų per dieną. Nerimas naktimis tąso lyg grizlis pastvėręs Di Caprio filme The Revenant. Galvoju, kad galiu prarasti viską, - pinigus, draugus, sveiką protą ir net savo motociklą(tai būtų baisiausia), ir kad ne, negaliu sau leisti prarasti visko ir tas užsuktas galvojimas sudegina tiek gyvybinės energijos, kad jos lieka tik buterbrodui su šlapianke susitepti. Virtualus seksas, kaip ir savirealizacija svajonėse, daug saugiau!
Bet atsibosta laižyt ledus per stiklą...
Ir ką?
Skaitau Kopą. Antrą kartą. Pranašiška, stogą raunanti SF knyga. Ekologinės katastrofos, nafta, fundamentalistai... Parašyta 1964 ir praktiškai viską turim. Kam reikia Nostrasamuso, kai turim Frank Herbert? Numatė jis ir geriau išlavintą gebėjimą valdyti savo mintis. Kaip valdyti savo mintis, kai jos siautėja lyg kokia stichinė nelaimė ? Yra, yra tokia dalelė kuri sprendžia, ką galvoti. Ji negali nuspręsti ko negalvoti(be šansų), bet pasorodo, galvoti dvi mintis vienu metu neišeina. Gaunasi kaip tame posakyje, - pleištas išstumia pleištą. Jau ir šiandien yra superinių technikų, kurios lavina minčių kontrolę, - arba svajonių higieną.
Kopos pasaulyje žmogus valdo net ir savo autonominę nervų sistemą*. Nekokia prognozė Viagros gamintojams, jei žmonės gebės mintimis įtakoti kur, kada ir kokiu intensyvumu pripumpuoti kraujo! Panašu, kad visi sąmoningumo mokymai, joga, meditacijos, mindfullness ir šimtai kitų būdų link to ir veda. Žiauriai fainai būtų turėti pora tokių supergalių, o dar jei jas kas instaliuotų, kaip filme Matrica, - kad be vargo, per kelias minutes!
Deja, kelias sunkus, ilgas ir kartais net skausmingas. Tikėjimas, meditacija, sportas, sveika mityba, nuoseklus tikslų siekimas ir dar ta svajonių higiena, - skamba gerai, bet kiek reikia valios! O svajonių viešnamis atidarytas 24/7, šalia alaus baras ir greitųjų kreditų kontora. Viskas su neoninėm reklamom ir ranka pasiekiama. Kur paklausa, ten ir pasiūla, - rinkos dėsniai vidinių dramblių turguje! Tik žiauriai brangu: kainos didelės, kreditų palūkanos astronominės ir už viską reikia atidirbti kasdienybėje. O dar tas tik tok tik tok...

Apibendrinimas
Apsilankykite svajonių viešnamyje, - visi mes žmonės. Bet tik trumpam ir tik kartais, o tada - pirmyn į tikrovę. Nes autentiška kompleksinės laimės būsena įmanoma tik realybėje, svajonių viešnamyje ledai nesukels anginos, bet ir niekad nebus tokie skanūs.

Autorius apie save:
Gimiau Tarybų Lietuvoje bet niekas ten su manim nesitarė. Mokykloje labiausiai mėgau matematikos mokytoją, - ją sutikus gatvėje ir šiandien linksta kojos. Iki šiol nežinau, kuo skiriasi veikiamasis dalyvis, nuo neveikiamojo ir įtariu, kad čia kažkoks sąmokslas žmonių galvoms sujaukti. Įsirašiau į mokyklos etnografinį būrelį, bet ne tiek vardan tos, Lietuvos, kiek dėl merginų/vaikinų santykio jame. Mėgstu Bukowskį, Tarkovskį ir Kašpirovskį(ypač jo dantis), nemėgstu Žirinovskio, nekenčiu Louis Vouton, isteriškai reaguoju į dvigubą espresso viengubiniame puoduke, dievinu gražias krištolines viskines stiklines. Moku vokiškai, su kompais ir kepti vištą orkaitėje.

*Autonominė (arba vegetacinė) nervų sistema – periferinės nervų sistemos dalis, sudaryta iš neuronų, įnervuojančių vidaus organus ir veikiančius nepriklausomai nuo valios.Ji reguliuoja tokias organizmo funkcijas kaip širdies ritmą, virškinimą, kvėpavimo dažnį, šlapinimąsi, vyzdžio reakciją, seksualinį susijaudinimą ir įvairių refleksų veikimą, kaip antai: kosėjimą, čiaudėjimą, tinimą ir vėmimą. Taip pat ji palaiko organizmo nuolatinę reikiamą vidinę pusiausvyrą (kūno temperatūrą, arterinį kraujospūdį, prakaito išskyrimą, medžiagų apykaitos greitį ir pan.). Šaltinis, - Vikipedija.