Kai japonai subombardavo Pearl Harbor amerikonai buvo užklupti netikėtai. Tai buvo skaudus, bet labai mobilizuojantis smūgis, po kurio USA sustiprino savo armiją ir ėmėsi veiksmų.

Image by Vlad Min from Pixabay.

Kiekvienam gali nutinkti Pearl Harbor. Kaip perkūnas iš giedro dangaus ateina koks nors sukrečiantis įvykis, kuris maksimaliai mobilizuoja ir po kurio prasideda esminiai pokyčiai.

BET yra tokia teorija: jei susikuri sau tikslus, įbrendi į kokį projektą ir esi aktyvus, - netikėto Perl Harbour tikimybė ima mažėti. Visata, apvaizda, ar koks nors kvantinės fizikos efektas(kaip kam labiau patinka) nusprendžia kad ok, šitas turi ką veikt, užmeskim Pearl Harbor ant ko nors kito.

Kažkada suvokiau, kad tiksliai įvardinti galiu tik tai, kas man negerai. Vizija, kaip noriu kad būtų, yra išplaukus, nekonkreti. Kad darausi efektyvus ir produktyvus tik kai mane ištinka "Pearl Harbor". Ėmiausi rašyti, - ir tai padėjo. Kai rašau, mintys ir ypač tikslai įgauna materialią formą ir man pačiam tampa aiškesnės.

Kaip tai darau praktikoje? Pateiksiu pavyzdį - tai fiktyvus personažas, Hansas. Šaunus vyrukas, gyvena Vokietijoje, jam 29eri, nevedęs, mėgsta rašyti, groja gitara, ir nori atidaryti savo įrašų studiją. Hansas naudoja Evernote - visiems gyvenimo reikalams ir tuose užrašuose turi vieną vietą, nuo kurios paprastai pradeda visas peržiūras ir naujus planus:

Hansas ne koks robotas, o normalus bičas, būna užsimiršta, gyvena sau, nežiūri jokių užrašų, rašo eiles mylimai merginai, arba vaikšto gatvėmis per lietų, bei svajoja. Ir visgi, jis reguliariai pažvelgia į gyvenimą iš paukščio skrydžio ir planuoja, nes kaip sakė Serenos ir Venus Williams tėtis: "you fail to plan, you plan to fail" arba, kitaip tariant, prisišauksi Pearl Habor.