Yra tokia liga, bipolinis sutrikimas, dar vadinama maniakinė depresija. Tai tokie būsenos amerikietiški kalneliai, - šiandien "hero", rytoj "zero". Pakilimo metu žmogus "priskaldo malkų", - ima kreditus, pradeda veiklas, keičia darbus, o kai ateina nuolydis - visi tie įsipareigojimai ir planai užgula pečius dviguba našta.

Tokį bipoliškumą daugiau ar mažiau patiria ir sveiki žmonės. Štai aš, kai esu gerai išsimiegojęs ir saulė šviečia, dar įkalu dvigubą espresso ir jau kuriu mintyse startupus kurie užvadys Silicon Valley, rašau tekstus, mintys liejasi laisvai, idėjos plūsta(nuotrauka kairėje pusėje). O va kitą dieną kiek nedamiegu, dar dangus apsiniaukęs ir nėra to polėkio, nėra, nors ir darbingas esu, viskas ok šiaip.

Kuo stipresnis bipoliškumas, tuo didesnis gausybės ragas, kai esi teigiamos būsenos: idėjos trykšta upeliais, darbai darosi kairės rankos mažuoju piršteliu, didžiulis entuziazmo ir kūrybiškumo proveržis. Kaip efektyviai išnaudoti šitą pakilimo periodą?

Tai energija, o kalbant apie energiją į galvą ateina mintis apie Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Ji sukaupia perteklių, pagaminamą naktį, ir panaudoja jį, kai gaminti elektrą brangu, arba kai reikia papildomo rezervo, - na, pavyzdžiui, didelių apkrovų metu.

Žinių valdymas, - tai būdas imituoti "hidroakumuliacinę elektrinę" asmeniniame gyvenime. Konkrečiai, pavyzdys: esu užsihaipinęs - parašau 3 blog-postus(nors man reikia tik vieno), sukuriu 5 pasiūlymus klientams(nors reikia tik 2), parašau 10 emailų, bet jų neišsiunčiu. Svarbu kažkur visa tai padėti, kaip tarpinį rezultatą, neinicijuojant tolesnių veiksmų, nekuriant įsipareigojimų. Dirbantiems su informacija (knowledge workers) tą padaryti yra lengviau, nes nereikia fizinio sandėlio, ar kitos materialios įrangos. BET reikia sistematiškai sandėliuoti savo įdirbį ir patogiai jį panaudoti, kai prireiks. Ties "sistematiškai" ir atsiranda iššūkiai, su kuriais aš dirbu ir apie kuriuos pasakoju savo webinaruose.

Taigi, kai esu pakylėtas, varau 100% ir įkraunu savo sistemą idėjomis, emailų ir postų draftais, įžvalgomis. Tik išmokau nespausti polėkio apimtas mygtukų pavadinimais "Send", "Publish", ar "Submit". Mano žinių valdymo sistemoje net yra kategorija, kuri taip ir vadinasi: "someday/maybe" (čia jau kai esu pavojingai arti maniakinės būsenos)

Kai man nuolydžio periodas, - galva tuščia, bet pasaulis tai nenustojo suktis. Kaip gerai, kad turiu 4 atsarginius postus! Peržiūriu ir laiškus/emailus, kažkuriuos išsiunčiu, o kažkuriuos trinu ir galvoju o jeee kaip gerai, kad neišsiunčiau šito! Tikra palaima, kad susirašiau mintis po praeito susirinkimo, - dabar turiu ją tik padailinti ir jau esu pasiruošęs sekančiam meetui.

Ne, aš neturiu bipolinio sutrikimo, bet nuotaikų svyravimai labai veikia mano produktyvumą, nes esu etinis sensorinis itravertas. Šį postą parašiau kovo 12ą, sekmadienį, po sočių pusryčių, 2 puodelių kavos ir šviečiant saulei. Jis buvo kokius 3 kartus ilgesnis. Šiandien jaučiuosi ne taip turbo, - nuotrauka dešinėje, - užtai galiu kritiškai peržiūrėti savo tekstą ir paspausti mygtuką "Publish".

Norėtumėte gauti mano straipsnius naujienlaiškio forma? Registruokitės: motobrain.lt